užkurinė — užkuri̇̀nė dkt. Vienà duktė̃ iš namų̃ išėjo, o kità bùvo užkuri̇̀nė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prisukti — prisùkti, prìsuka, o (prìsukė) 1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkurietė — užkuriẽtė sf. (2) žr. užkurinė: Visą laiką čia mūsų sklypai abi buvo i abi užkuriẽtės Upn … Dictionary of the Lithuanian Language
užkurinis — 2 užkurìnis, ė adj. (2) NdŽ 1. m. nuėjęs į žmonos ūkį, užkuriomis: Mirė tas užkurìnis brolis DūnŽ. Turėjo gyventi pas dukterį Oną, bet grįžo pas užkurinį žentą rš. 2. f. NdŽ, Gr, Trgn, Č tekėdama priimanti į savo namus vyrą: Merga užkurìnė… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkurys — užkurỹs sm. (3b) K, Š, DŽ, NdŽ, ūžkurỹs (3b) K, GK1937,22, NdŽ, (3a) K.Būg, Š, LKKI93, FrnW, KŽ, Dkš 1. JbL244, Q626, CII1162, R, MŽ, MŽ227, I, RtŽ, Š, KŽ, Auk, Vv, Krm, Pns, Srj, Švn, Graž, Dkš, Grš, Smln, Rk vyras, kuris vesdamas nueina… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkūrinti — 1 užkūrìnti tr. 1. pakūrenti: Paėmė pamaži tą skrynią, užnešė ant jaujos ir padėjo ties dūminiu, jaują da gerai užkūrino BsPIII8. 2. uždegti: Užkūrinę laužą malkų, priėmė mus visus brš. kūrinti; apkūrinti; atkūrinti; įkūrinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
varžyti — varžyti, var̃žo, var̃žė KBII177, K, GGA1885,934(Prk), K.Būg, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, DrskŽ; LL67, ŠT32 iter. veržti: 1. Sut, I, K Vaikeli, nevaržyk [audeklo] krašto – paskui dribs Rdm. Pamatė kitu du broliu … bevar̃žančius tinklus savus ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
vienatūris — 1 vienatū̃ris, ė adj., smob. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, JT20, Brž, Ut, vienatūrỹs, ė̃ (34a) Vrn, Vlk 1. Vb, Pnm, PnmR, Ob, Sv, Kvr, Ldk, Kkl kas vienas šeimoje (apie sūnų ar dukterį), vienturtis: Sūnus buvo vienatū̃ris, labai šumnus Kp. Jy mošos… … Dictionary of the Lithuanian Language
ūžkurė — ūžkùrė sf. (2) Š, NdŽ žr. užkurinė: Kai ūžkùrė, tai gera merga Sl … Dictionary of the Lithuanian Language
žentinis — žentinis, ė adj. (1) NdŽ 1. tinkantis į žentus: Jonas – žentinis bernas Auk. 2. LKKXXIX(Pns, Sn) skirtas, tinkantis žentui užkuriomis: Ūkė buvo žentinė Grš. 3. f. Kls tekėdama priimanti į savo namus vyrą, užkurinė: Žentinė duktė [K], Dbč, Srj.… … Dictionary of the Lithuanian Language